Apie malonumus vestuvėse ir po jų… :)

Dažnai dalyvauju įvairiose šventėse (vestuvėse, krikštynose…) ir ne paslaptis, kad jų pasitaiko įvairių. Kalbant apie vestuves – visos jos linksmos, gražios, spalvingos… Svarbiausia, kad žmonės, kuriems reikia mano darytų nuotraukų, būtų laimingi…Tačiau šįkart norėčiau trumpai papasakoti ne apie jaunuosius ar jų svečius, o apie savo malonią patirtį vestuvėse (arba po jų). Manau nėra ko slėpti – visi fotografuojantys, grojantys ar kitaip prie šventės proceso savo darbu prisidedantys žmonės nors kartą yra gavę “baliaus pyrago” 🙂 na, aišku, kartais tai būna nebūtinai konditerinių gaminių pavidalu gaunamas “pyragas” – kartais tenka namo parsinešti “kažką putojančio” ar šiaip “skysto pavidalo pyrago” 🙂 Tai visada maloniai nuteikia, stebina ir paskatina dar greiciau nustebinti jaunuosius sutvarkytomis, paruoštomis jų šventės nuotraukomis bei padovanoti jiems kokią dovanėlę…

Kaip bebūtų, visiems ITIN svarbus yra grįžtamasis ryšys. Todėl dar maloniau, kai to “baliaus pyrago” gauni ne šventės metu, o tada, kai žmonės gauna nuotraukas, jas peržiūri (ko gero kokį 15 ar daugiau kartų) ir tada dar kartą nustebina, parodydami savo padėką ir darbo įvertinimą. Bet kokiu atveju, visi jaunieji man brangūs ir esu dėkingas visiems, su kuriais man teko bendrauti. Vienas įsimintinas atvejis – 2013 metų vasarą vykusios Giedrės ir Viliaus vestuvės Klaipėdoje. Po jų, praėjus apie 10 dienų, jauniesiems atidaviau nuotraukas, fotofilmą ir t.t… Ir buvau nustebintas jų dovana man – Supermeno marškinėliais :)Aišku, man ir Giedrei su Viliumi tie marškinėliai reiškė daugiau, nei tik paprasti marškinėliai – jie turėjo ir šiokią tokią potekstę, apie kurią daug neišsiplėsiu… 🙂

 

Tačiau kartais mano jaunieji (taip aš vadinu žmones, kurių vestuvių šventėse teko dalyvauti) pranoksta visas ribas… Maloniai, žinoma… Šiemet (2014 m.) žiemą fotografavau Indrės ir Pauliaus šventę, kuri vyko Panevėžyje… Nuostabi šilta publika, svečiai – ypatingai subtilaus humoro mėgėjai. Jaunieji gavo nuotraukas nepraėjus nė savaitei. Tačiau aš gavau daugiau… daugiau už pinigus… daugiau už bet ką materialaus, apčiuopiamo – tai nuoširdų ačiū ir dar šį tą… Nežinau kaip atsidėkoti. Tai tiesiog. AČIŪ… Neturiu daugiau ką ir pasakyti…

Pabaigai norėčiau paminėti, jog tikrai be galo malonu jausti žmonių dėkingumą ir nuoširdžią padėką. Ačiū visiems jauniesiems, su kuriais man teko bendrauti ir su kuriais dar teks…

Sėkmės